Apie santykius su aplinka ir kitais žmonėmis
Santykiai su aplinka ir kitais žmonėmis yra antras piramidės laiptelis. Jų negaliu kurti neturėdama tvirto pagrindo – santykių su savimi.
Viskas atvirkščiai
Šiuo metu pradėjau naują projektą. Darau su žmonėmis, kurie nori susipažinti, interviu ir ten yra vienas klausimas, kuris skamba taip: Jei atsibustumėte ryte, įgavę vieną savybę, gebėjimą ar talentą, kurio neturėjote, ką pasirinktumėte?
Aš pasirinkčiau gebėjimą automatiškai permatyti žmones. Suprasti, kada jei meluoja man, kada meluoja patys sau. Jausti juos ir perprasti jų sielas. Ech, būtų taip lengva gyventi…
Tačiau. Net ir permatydama žmones nesukurčiau su jais automatinių santykių. Nes santykius mes kuriame. O kas yra kūryba? Kūryba yra kažkas, kas slypi mumyse ir mes išleidžiame tai į paviršių.Iš tikrųjų mes kiekvienas tapome savo paveikslą. Unikalų, nepakartojamą.
Dar Einšteinas sakė: pasaulis yra tik iliuzija, nors labai įtikinama. Todėl mano aplinka yra mano pačios veidrodis. Nors dažnai atrodo, kad kalti kiti, visada kalta esu aš pati. Todėl, kad mano aplinka yra MANO iliuzija. Mano nupieštas paveikslas. Kaip žiūriu, taip ir matau. Kitų žmonių bruožai, kurie erzina labiausiai, yra būdingi man pačiai.
Viskas atvirkščiai: tai ne “jie”, tai aš.
Ligos
Kartais man nepatinka tai, ką matau. Todėl pykstu. Tai tarsi pykti ant savo nutapyto paveikslo, kodėl jis toks negražus. Pyktis kaip ir kitos emocijos nėra blogai, jei suvokiu, kad jas jaučiu ir kodėl.
Tačiau neįsisąmonintas pyktis, baimė ir kitos neigiamos emocijos, skirtos mano paveikslui, mano iliuzijai (gyvenimui), sukelia man ligas.
Kaip jas įsisąmoninti? Yra vienintelis būdas – stebėti save. Tai viskas, ką geriausia galiu padaryti būdama ši moteris, šis žmogus, ši forma, –kai tarp pirmapradės esmės ir suvokimo apie ją yra nuleista uždanga-.
Stebėti save. Nevertinti. Nesipriešinti. Neprisirišti. Atverti viduje erdvę, kurioje nebūtų minties, nuostatos ir mirties, pabaigos. Tik buvimas. Amžinas čia ir dabar. Į kur galėtų plūsti kažkas, ko aš nesuvokiu, tačiau tas kažkas man padėtų gyventi savo iliuzijoje. Padėtų išmokti išklausyti žmones, juos suprasti, “pamatyti” jų sielas. Atpažinti save juose. Mylėti reiškia atpažinti save kitame žmoguje, sako Echardas Tolle.
Pinigai
Pinigai turi vieną panaudojimo būdą, kuris suteikia laimę – jais pasidalinus. Todėl tikrai laiminga galiu būti tik tada, kai stengiuosi dėl kitų. Kai nuoširdžiai duodu tai ką turiu, tai ką kuriu. Davimas atlaisvina erdvę manyje. Pirmoji pagalba man apėmus slogiai nuotaikai: pagalba kam nors kitam. Tada nebegalvoju apie save ir viskas praeina. Saulė šviečia ir gyvenimas vėl nuostabus.
Dėkingumas
Iš esmės svarbu ne ką darau, bet KAIP. Šv. Augustinas sakė: mylėk ir daryk tai, ką darai. Kai kurie KGB agentai yra įvertinti kaip žmogiški, kaliniai jiems dėkoja.
Dėkingumas yra emocija, kuri mane turi supti kiekvieną dieną. Dėkoju, kad matau, dėkoju, kad judu. Dėkoju, kad gyvenu. Kad esu palaiminta ir laiminga. Kad galiu kurti. Dėkoju už viską.
Mama
Svarbiausias žmogus be savęs, su kuriuo kuriu santykius, yra mama. Mama yra pirmasis žmogus mano gyvenime, ji visada yra ir bus šalia, netgi kai jos nebebus. Mama yra vartai, pro kuriuos aš atėjau į šį pasaulį. Mama yra tas žmogus, nuo kurio prasideda visi kiti santykiai.
Nejaučiant dėkingumo mamai geri santykiai su kitais žmonėmis yra praktiškai neįmanomi.
Santykis su mama, kaip ir visa kita, kyla iš manęs. Suvokusi save, susitaikius su savimi ir atvėrusi savyje erdvę, tylą, ramybę, buvimą, aš galiu atstatyti santykius su mama, kokie jie bebūtų. Jie nebuvo geri. Todėl dabar aš priimu mokinio poziciją. Ji mane moko. Ne to, ką ji žino, tačiau to, kaip ji elgiasi ir kaip reaguoja kiekvienoje situacijoje. To, ką aš bendraudama su ja galiu išmokti apie save.
Aš tiesiog leidžiu jai būti.
Keturi
Nuo santykių su mama prasideda visi kiti santykiai. Aš esu nykštys, keturi rankos pirštai yra mano artimieji. Visada keturi svarbiausi žmonės mano gyvenime šią akimirką. Santykius kuriu ne su visu pasauliu, bet su keturiais žmonėmis aplinkui DABAR. Jei aš esu darbe – keturi bendradarbiai, jei namie – keturi šeimos nariai, jei važiuoju autobusu – keturi žmonės aplinkui mane.
Visur gyvena žmonės. Su jais aš, noriu nenoriu, kuriu santykius. Santykiai su aplinka ir kitais žmonėmis yra romantiškų santykių pagrindas. Jei santykiai su mama, su keturiais artimiausiais žmonėmis DABAR yra geri, santykius su antrąja puse taip pat kuriu ant tvirtos žemės. Apie tai kitą penktadienį.
Parašykite komentarą