Apie santykius su atvirumu
Kas geriau: ar laužyti kito valią ir daryti kaip manai, kad yra geriausia, ar leisti pasirinkti ir leisti iškentėti savo pasirinkimo pasekmes?
Visos bėdos kyla iš to, kad žmonės nesikalba. Tiesiog, nesikalba. Tyli. Nesako to, ką galvoja, nesidalina problemomis. O paskui neišvengiamai ateina sprogimas, kuris nori nenori išdrasko viską aplinkui į skutelius.
Ypač tai pasakytina apie vyrus. Ar jiems atrodo, kad gėda dalintis tuo, kad turi problemų, ar tiesiog auklėjimas neleidžia skųstis? Tiesiog, turi susiimti ir viską išspręsti. Aplinkiniais keliais, tačiau vienas. O tas vienas dažnai ir baigiasi tragedija.
O kodėl nesusėdus ir nepasakius savo žmonai ir dukroms:
“Aš jau pusę metų negaunu honoraro. Dabar turiu du šimtus eurų, nes pardaviau mūsų automobilį ir nežinau, kada, ir ar gausiu kitus pinigus. Redaktorius žada ir žada. Bet pinigų nėra. Mama uždirba 500 eurų, taigi, mums reikia sugalvoti, kaip iš 500 eurų išlaikyti keturių asmenų šeimą.
Variantai:
aš ieškau bet kokio darbo statybose.
Mergaitės eina uždarbiauti plaudamos indus ar nešiodamos paštą.
Mes visi išvažiuojame į Angliją, kur gavau gerą pasiūlymą dirbti redakcijoje.”
Ir visi sprendžia. Sudeda visų nuomones, ieško kompromiso. Tada sprendimas būtų visų, ir motyvacija to sprendimo laikytis būtų visų. Nebūtų tokių didelių tragedijų.
Argi tai taip sunku? Neįmanoma?
Daugybė santykių problemų kyla dėl uždarumo.
Tokios mintys kilo po Justino Krisiūno filmo “Emigrantai”
https://www.kinofondas.lt/filmas/emigrantai/
Parašykite komentarą