Į vienus vartus.
Kartą, seniai seniai, teko lankytis Maskvoje. Pagal privalomą programą – būtina pamatyti – apsilankėme teatre. Nebeatsimenu nei režisieriaus, nei spektaklio pavadinimo, bet puikiai prisimenu matytą istoriją.
Keturi nepažįstami žmonės paliko šį pasaulį, kiekvienas skirtingai, ir susitiko aname. Jie visi atsidūrė tuščioje patalpoje užrakintomis durimis. Uždaryti ten, visi pasijautė visai prastai. Maža erdvė, nei lovos, nei čiužinio pailsėti, nei kėdės atsisėsti. Bandė išsiveržti, išlaužti duris, išgriauti sienas, viskas veltui. Bandė veikti kaip komanda, juk visų tikslas buvo vienas – pabėgti. Nepavyko, bet prasidėjo didžiausia jų kančia.
O kančia buvo tokia, kad kiekvienas iš jų ėmė trokšti, geisti, siekti kito, kuris, savo ruožtu – kito. Susidarė grandinėlė, ratas, besisukantis tik į vieną pusę. Pagyvenusi moteris sekė paskui dailų pagyvenusį vyrą, šis – paskui jauną vaikiną, jaunas vaikinas –paskui vyresnę moterį, o ji paskui pirmąją moterį, kuri siekė vyresnio vyro…ir taip toliau, ir taip ratu. Kiekvienas iš dalyvių tiek įsigyveno į šį naująjį savo tikslą, savo geismų objektą, kad staiga atsidarius užrakintoms durims nei vienas iš jų savo noru nebepaliko kambario. Tarsi apsėsti, jie toliau siekė savo objekto, kuris bėgo nuo jų, paskui savąjį.
Nežinau, skaistykla tai buvo, ar pragaras.
Vienpusis ryšys – neišvengiama kančia. Ir, nors ir kaip norėtųsi, tai niekada nepasikeis.
Bėk nuo vienpusių santykių!
Išsivalyk nuo tų naikinančių ryšių ir netapk vampyru. Nes tie, kurie siekia, bet negauna – dažnai imasi prievartos ir siurbia savo objekto energiją. O nuo to tampa tik dar labiau nelaimingesni.
Nesvarbu, ar tai vyksta šeimoje, ar pomirtiniame kambaryje, ar draugų būryje. Vienpusis ryšys yra destruktyvus, jis neveda niekur, tai nukirstos šaknys ir medis niekada nesužaliuos. Pasaulyje veikia tik abipusis ryšys. Medis auga, jei turi šaknis ir yra laistomas lietaus. Auga ir duoda vaisių.
Jei sakai, kad myli, o tavęs – ne, apgaudinėji save. Negali mylėti to, kuris nemyli tavęs. Tu nemyli, o tiesiog nori, kad tas objektas tave mylėtų. Juk mylime ne kitą žmogų, o savo atvaizdą kito akyse. Neapsigauk!
Viskas, paliekam nudžiūvusius medžius ir einam ieškoti žydinčių.
Parašykite komentarą