Pats didžiausias iššūkis gyvenime – santykiai su kitais žmonėmis.

“Jei tiki, kad yra atstumas tarp tavęs ir kito žmogaus, tu esi beprotis,” parašyta knygoje “Course ant Miracles”.

Tai nėra paprasta knyga. Tai šiuolaikinis šventraštis, išleistas 1976 metais. Tai asmeninio tobulėjimo, vedančio į vidinę ramybę vadovas. Jis buvo padiktuotas moteriai, kuri nieko bendro neturėjo su dvasingumu. Ji buvo gydytoja, netikinti jokia aukštesne jėga. 7 metus ji rašė šią knygą, pati nesuprasdama, ką rašo. Tai nėra žmogaus kūrinys.

Atstumo nėra. Apie tai kalba visi išminčiai, gyvenę nuo tų laikų, kai atsirado pirmieji papirusai ir jie galėjo savo mintis užrašyti ir palikti mums. Žmogus yra bangelė dideliame vandenyne. Skirtumas tik tas, ar jis tai suvokia ir supranta, ar ne. Ar suvokia, kad kitos bangelės yra tokios pačios kaip ir jis ir jos yra to pačio vandenyno dalis. Visos kitos bangelės, didesnės ar mažesnės, greitesnės ar lėtesnės yra jo broliai ir seserys, priklausantys tam pačiam šaltiniui – vandenynui.

Skirtumas, atsiskyrimas, vienišumas sukelia kančią. Bet koks vieningumas, vienybė, brolybė sukuria laimę.

Eckhart Tolle, kuris parašė knygą “Akimirkos galia”, sako, kad žmonių santykiai yra pats didžiausias iššūkis gyvenime.

Be abejo, kad taip ir yra.

Kaip tai nėra atstumo? Yra aš, mes ir yra “jie”. Mus skiria viskas: tauta, teritorija, religija, lytis, išsilavinimas, dvasingumo lygis, turtai, norai, pomėgiai, mentalitetas, kultūra, kas tik nori, galima vardinti ilgai ilgai. Viskas mus skiria. Nuomonės! Kiek daug yra skirtingų nuomonių! O kur dar savo autoriteto, statuso, teritorijos gynimas. Pinigų gviešimasis. Todėl ir vyksta konfliktai, nesantaikos, karai. Juk mes tokie skirtingi!

Taip, ir tai yra didžiausias iššūkis gyvenime. Išmokti bendrauti su kitais žmonėmis. Išmokti nekonkuruoti, o bendradarbiauti. Išmokti mylėti. Suvokti, kad mes visi esame vieno vandenyno bangelės, upeliai, susijungiantys į vieną upę.

Oho.

Kaip? Tarkime, aš noriu išmokti. Bet nueinu į darbą ir viršininkas ant manęs rėkia. Arba turiu visą dieną daryti vieną užduotį, kuri mane varo į neviltį, o kai ateina darbo pabaiga, man liepia padaryti dar daugiau ir dirbti nemokamus viršvalandžius. Į mane kreivai žiūri, aš turiu priešų. Namuose irgi ne ką geriau. Pykčiai ir konfliktai. Yra žmonių, kurie manęs nekenčia, yra, kurių nekenčiu aš. Yra tokių, kurie tik ir ieško mano silpnosios vietos, tyko kada galės pulti ir atimti iš manęs viską. Jau sveikatą baigiu prarasti dėl tokių žmonių. Ir kaip mylėti?…

Va būtent, lengva pasakyti, sunku padaryti.

Kultūros ministrė laidoje “Stambiu planu” pasidalino savo metodu, išgirstu iš geros draugės.

Jei yra žmogus, kuris tau nuolat kenkia, kaišo pagalius į ratus, nekenčia, įsivaizduok tokį paveiksliuką:

Šilti kraštai, džiunglės. Viduryje džiunglių didelis, galingas  krioklys. Aprengi tą žmogų (mintyse, be abejo), baltais drabužiais ir pastatai po kriokliu. Vanduo bėga ant jo, stipriai. Prausia, prausia, prausia. Ilgai. O tu dar siunti jam ir savo meilę, meldi Dievo, kad jis išsivaduotų nuo savo košmaro, kurį spanuoja miegodamas. Nuo košmaro, kurį susikūrė pats. Nuo košmaro, kad tu esi jo priešas.

Sako, padeda, pabandykit.

Taigi, didžiausias gyvenimo iššūkis yra santykiai su kitais žmonėmis.

Tačiau taip pat tai yra pats tiesiausias kelias į tobulėjimą. Pažvelkite aplinkui, kokie žmonės yra patys sėkmingiausi ir, tikrai galima pasakyti, laimingiausi?…

Tie, kurie turi aukštą žmogiškumo lygį. Tie, kurie bendrauja su kiekvienu žmogumi, tarsi jis būtų vienintelis ir pats svarbiausias. Tie, kurie gerbia ir myli kiekvieną sielą.

O kokie jus supa žmonės? Kokie jūsų santykiai, bendrai paėmus? Ar daug turite tokių, kuriuos reikia “nuprausti”? Ar jūsų santykiai ramūs ir taikūs? Kiti žmonės, kurie yra aplink jus, yra jūsų veidrodis. Ne kreivas, ne, tikslus veidrodis. Jei yra kareivis, bus ir karas. Jei jus supa konfliktai ir nesantaikos, jei jūs jaučiatės auka, nes jus skriaudžia, visa tai sukuriate jūs, o ne jie.

Tai yra labai svarbu suvokti. Visa tai gimsta jūsų galvoje, jūsų mintyse. Tai ne “jie”. Tai jūs.

Man labai padeda frazė: “Tai tik mintis”. Kai imu galvoti, kad seniai nebendravau su pussesere ir greičiausiai, ji ant manęs pyksta, o gal pavydi, o gal iš viso manęs niekada ir nemėgo, sustabdau save ir sakau: “Tai tik mintis” .

Tik mintis! Tai toli gražu nėra realybė. 80 procentų problemų kyla mintyse. Ne realybėje.  Net jei skriaudikas esate jūs, jūs padarėte kažką, dėl ko negalite sau atleisti, tai tik mintis. Jūs nežinote, ką tas žmogus gavo dovanų už savo kančią, kurią jam sukėlėte. Tai tik mintis! Jūsų mintis, kurią jūs galite valdyti. Atleiskite sau, atleiskite kitiems. STABDYKITE mintis, kurios varo į neviltį, kurios jus atakuoja, kurios jums kenkia. Kenkia jums, ne “jiems”.

O jeigu tai realybė, jei ant manęs tikrai pyksta, ir man tai pasako, parodo ar duoda suprasti, tada aš visada galiu pagalvoti, kaip šią situaciją paversti taip, kad mūsų santykiai sustiprėtų. Jei ji nepyktų, gal aš jai niekada nebūčiau pasakiusi, kad ji man svarbi? Nebūčiau padovanojusi gėlių ar aplankiusi po darbo kartu su jos mylimiausiu pyragu? Gal nebūčiau pakvietusi į kiną ar vakarienės?

Laukia didelis darbas. Darbas su kiekviena savo mintimi, kiekviena nuostata, nuomone. O kaip norisi ginčytis! Kaip norisi atlaikyti spaudimą likti teisiu, nugalėti oponentus, likti nugalėtoju. Tačiau tai nieko nereiškia. Kiekvienas ginčas gali pasitarnauti tik vienu atveju – jei sustiprinsite santykius. Parodysite oponentui, kad gerbiate jį, vertinate jo nuomonę. Nuo to, kad jūsų nuomonės skiriasi, jūsų santykiai gali būti tik turtingesni ir įdomesni.

Mes visi esame vieno vandenyno bangelės. Banguokime.