
Undinė Radzevičiūtė “Pavojingi žodžiai”
On 2024-10-21 by Rasa SagėNa gerai, gal man kažkoks skaitymo krizės laikotarpis atėjo, o bet kaip ten bebūtų, Radzevičiūtė yra Radzevičiūtė. Nors skaitant šią knygą, vėlgi visų liaupsinamą, kartais tekdavo sukąsti dantis ir prisiversti skaityti toliau (su mintimi nu jau visai nusirašė) , bet vėl gi pasikartosiu, Radzevičiūtė yra Radzevičiūtė. Ją giria už skirtingus dalykus, bet aš pagirsiu už taupumą ir ĮSIMENAMUMĄ. Nežinau, kaip ji jį koduoja, kažkaip stebuklingai, bet jos knygos unikalios ne tuo kad patiko, nepatiko, nesvarbu. Jos tiesiog nepasimiršta. Gal tai ir yra svarbiausias aukštos prabos literatūros bruožas?
Trumpai tariant, man nepatinka, bet įsimintina labai.
Ps. Dabar čiumpu “Susigrąžinto laiko blyksniai”, irgi be galo išgirta knyga. Jei jau ši nepatiks, tai jau tikrai, krizė.
Parašykite komentarą