Aš esu didvyrė.

Augindama du mažus vaikus tikrai tokia jaučiuosi. Šiek tiek didvyrė.

Visos mamos yra didvyrės.

…….. nuolatinis miego trūkumas, nesibaigiantys skalbiniai ir dulkės, trupiniuotos grindys ir dėmėtos sofos…

Besimėtantys rūbai ir žaislai, iš lentynų ir spintelių ištrauktos knygos ir puodai, verksmas ir rėkimas.

Varvančios nosys ir skiepai, vonios ir masažai…

Griūnantys planai, nutraukti pokalbiai, TV, rodantis tik filmukus, CD – grojantis tik vaikiškas daineles…

Skubotas prausimasis ir rengimasis, nepavalgymas, seniai užžėlęs kelias į grožio saloną…

Kosminis greitis lankantis parduotuvėje, kartais net pamiršimas, kad reikia į wc…

Ir tai tik su dviem, o kas augina tris, keturis?…

Bet iš kitos pusės, atsiranda daug laiko….pagalvoti.

Kai kūdikis valgo. Lėtai ir ilgai. Kai ketvirtą valandą ryte reikia nešioti jį ant rankų, pirmyn-atgal, pirmyn-atgal, pirmyn-atgal… Kai abu miega, o aš tuo metu lankstau skalbinius. Kalnus skalbinių. Kai sėdžiu prie mingančios dukrelės ir negaliu pajudėti, nes kitaip atsibus. Kai laukiu, kada bus „viskas”, jai sėdint ant puoduko. Kai kartu spalvojam. Kai supu ją ant supynių ir niekada negana. Net kai skaitau tą pačią pasaką tūkstantajį kartą, ir tai pavyksta…

Ir aš dievinu šį laiką. 

Matyti, kaip kasdien auga ir tobulėja mano vaikai. Būti namuose. Galvoti. Net pradėjau sapnuoti eilėraščius. Nuostabus laikotarpis. Visiems visiems tokio palinkėčiau.

Aš esu stalčius

Aš esu stalčius,

Pilnas daiktų prisirijęs

Niekas manęs netvarko…

Bet jaučiuos, lyg naujai gimęs.