Doloresa Kazragytė “Švytintis rūkas”

Ne tokia įspūdinga knyga kaip Vandos Juknaitės ar Violetos Tapinienės, bet neabejodama galiu pasakyti, kad Doloresa Kazragytė labai tinka į šią garbingą lietuvių moterų rašytojų kompaniją. Trys lietuvių autorės, tos pačios kartos moterys, rašančios širdimi. Deimantai. Deimantai juk irgi ilgai guli po žeme, slegiami jos svorio, kol tampa tuo, kuo tampa.
Be skubėjimo, be noro “triukšmingai ir įnirtingai kopti aukštyn”, kažką kažkaip kažkam įrodyti, parašyti tobulą knygą apie savo gyvenimą, kuria visi stebėtųsi ir kurią garbintų. Doloresos knygą (-as) reikia skaityti tada, kai turi laiko ramiai pamaitinti savo sielą. Lėtai, be euforijos. Tiesiog talentingos moters mintys. Perskaičiau su malonumu ir tikrai kažkas liks. Tai bus tikrumo jausmas. Be jokių punktų ir kalnelių, tiesiog parašyta iš širdies. Jei mėgstate tokią, širdies, literatūrą, nuoširdžiai rekomenduoju!