
Aušra Župerkaitė “Modernus būdas mirti”
On 2024-10-21 by Rasa SagėNeseniai padariau TikTok video, kuriame pasakoju, kokie “ingridientai” mano nuomone, reikalingi gerai knygai.
Taigi, panaudosiu juos “Modernus būdas mirti”:
1. Mokėti gerai rašyti (be klaidų, gražiais sakiniais) / yra
2. Turėti minčių, įžvalgų, idėjų, turtingą vidinį gyvenimą /yra
3. Mokėti sklandžiai dėstyti mintis /yra
4. Turėti teksto struktūros ir formos jausmą /nėra
5. Turėti kantrybės didžiulį darbą pabaigti (parašyti didelės apimties knygą) /yra
Pritrūko visai nedaug. Puikus viršelis ir dar puikesnis, patrauklus pavadinimas.
Skaityti buvo tikrai įdomu, traukė.
Nors komunos idėja ne nauja, apie ją jau skaitėme Astos Jolantos Miškinytės romane, bet iš naujo apie ją rašant, dalyvaujant kitiems personažams, vėl gaunasi originalus kūrinys. O dar kas įdomu, viskas vyksta ateityje, taigi, viskas visuomenėje jau pasikeitę, kitaip nei dabar.
Gal tikrai, kai vis mažiau žmonių nori vaikų, o tie vaikai suaugę sukėlė tikrą “estrangement” epidemiją (nutraukė bendravimą su tėvais, nes jie kelia tik neigiamas emocijas) tokia bus ateitis? Vienatvė žudo, todėl jos nepakentę keletas bendraminčių bursis į komunas ir ten viskuo dalinsis, tarsi šeimoje, tik ne su žmonėmis, su kuriais jungia kraujo ar meilės ryšys.
Šiuo atveju 7 pagyvenusios damos ėmėsi komunos idėjos iš peties. Pardavė visą savo turtą, nusipirko namą kaime ir persikėlė gyventi. Įkūrė sekso liniją telefonu, augina sraiges, priima nuomininkus. Ir žinoma, pykstasi, nesutaria, pavargsta viena nuo kitos. Kita vertus, pažįsta viena kitą kaip nuluptą ir nieko viena be kitos neturi. Įdomu buvo skaityti ir apie sraiges, dėka knygos pamačiau jas kitaip nei iki šiol (ir jau niekada, turbūt, neatmatysiu).
Dėl kūrinio išpildymo, man kaip rašytojai, labiausiai trūko struktūros. To paprasto kalnelio: pradžia (susipažįstame su personažais ir įprastu jų gyvenimo būdu), kulminacijos (didžiojo knygos įvykio, nuo kurio gyvenimas pasikeičia, keičiasi ir personažai) ir pabaigos (kas iš viso to išėjo). Pabaiga buvo, nebloga, bet pritrūko dėmesio skaitytojui. Dažnokai jaučiausi pasimetusi, kodėl vėl personažų pristatymas, kai jau turi būti kulminacija? Painiojausi, negalėjau susigaudyti, kiek tų bobulyčių yra. Nesu tikra, kad geras sprendimas buvo tame pačiame skyriuje kaitalioti trečią ir pirmą asmenį kalbant apie tą patį (ar kitą) personažą. Sunku buvo įsivaizduoti erdvę, kur viskas vyksta.
Bet tiek to, gal jums visa tai nestrigs. Įdėja įdomi, o ypač idomu (dar nesu skaičiusi tokios knygos!) raidės labai didelės, gal 16 šrifto? Dėl to autorė galėtų man lengvai paprieštarauti dėl nepakankamo dėmesio skaitytojui. Tikrai, man patiko tokios didelės raidės, skaitosi lengvai, aiškiai, matosi kiekvienas žodis, raidė, sakinys, tarsi nėra ką slėpti. Tikrai lengviau.
Suma sumarum, smagus skaitinys laisvalaikiui ir puiki komunos idėja, sujungta sraigių. Jei tilps į lagaminą, vešiu į klubą
Parašykite komentarą