Rebecca F. Kuang “Svetimkūnė”
Vertimas. Tarptautinė sensacija, “New York times” ir “Sunday times” bestseleris. Amazon metų knyga.
Ir spėkit apie ką?
Apie rašytojos gyvenimą. Tiksliau, koks tampa gyvenimas Amerikoje išleidus bestselerį ir kas seka po to. Romane vystoma intriga, kad bestselerio rašymas prasidėjo nuo pusiau vogto rankraščio iš kitos, jau mirusios rašytojos.
Man buvo įdomu skaityti. Viskas taip nerealu: per mėnesį parašai knygą, ji numatoma (iš anksto) tapti bestseleriu, po to tu sklendi į aukštumas ir gali gyventi iš uždirbtų pinigų mažiausiai penkiolika metų.
Vis galvojau, ar sulauktų bent pusėtinos sėkmės toks pats originalus kūrinys, tik parašytas Lietuvoje. Kažkaip abejoju. O parašyti tokį vienas juokas. Nėra jame nei ypatingo medžiagos rinkimo, nei kažkokio kalbos žaismo. Paprastas pasakojimas apie standarinius dalykus. Net keista, kad tokia populiari, nes joje nieko ypatingo. Siaura, tik saujelei žmonių aktuali tema (leidybos pasaulis). Įpintas rasizmas ir cancel kultūra. Bet daugiausia apie rašymą, redagavimą, idėjų vogimą, pavydą, šlovę ir nuosmūkį. Apie kūrybinį bloką ir visos tiesos atskeidimą (ar neatskleidimą). Pabaigoje ale siaubo elementai (kaip be jų, bet neįtikino).
Pats pasakojimas labai jau amerikietiškai neįmantrus. Viskas vystėsi darniai ir tikėtinai. Emocijos išreiškiamos, bet ne taip poetiškai kaip mes įpratę Europoje. Jau laukdavau posūkio, ir jis gražiai ir sklandžiai įvykdavo. Be jokio wow efekto. Bent jau pabaigos tikėjau kažkoks supurtančios, bet lygiai taip pat sklandžiai viskas ir pasibaigė. Tiksliau, tęsėsi, nes tai niekada nesibaigia.
Tai galėjo būti istorija apie rašytoją, o galėjo būti apie mokytoją, gydytoją, ar kunigą. Iš esmės apie bet ką. Graži, šiuolaikinė knyga.
Na, o dabar apie vertimą.
Skaitant lydėjo jausmas, kad knygos guoliai prastokai sutepti, ji nerieda, nesklendžia, nečiuožia, o darda. Kai kurie sakiniai tokie nenatūralūs, kad buvo sunku suprasti. O gal tik aš nesuprantu? Juk dirbo vertėja, redaktorė. Tačiau mane asmeniškai vertimas kuo toliau tuo labiau vertė stabtelėti, susimąstyti, kaip būtų angliškai? O tai jau negerai. Pavydžiui, pirmas skyriaus sakinys: “Nuo ko su tuo Džofu iš vis pradėti?” Pradėti ką? Pasakoti apie jį ar kažką su juo veikti? Ir taip toliau, ir taip toliai. Gal aš tikrai kažko nebesuprantu, gal kalba pakito? Bet man strigo.
Jei jau sakyti, tai sakyti: šiek tiek atmestinokai išleista ir pati knyga. Viršelis nuostabus, bet puslapiai per vidurį išblukę, matyt pritrūko tonerio. Nemažai ir gramatinių klaidų, pvz. ” išeitis visą laiką buvo toks akivaizdi.” (286 psl.)
Bet šiaip, įdomi knyga apie Amerikos rašytojų pasaulį, rekomenduoju. Smagus skaitinys iš Amerikos realybės. Nors apie Lietuvos rašytojų gyvenimą joje sužinosite nedaug (beveik nieko).
Parašykite komentarą