
Antanas Šilkūnas “Laimės trupiniai”
On 2024-10-21 by Rasa SagėSakykit ką norit, bet įdomi ta lietuvių literatūra! Labai įdomi. Joje mes iš tiesų galime pamatyti save. Neseniai aprašiau “Svetimkūnius” , kurioje per merginos kančias gali įžvelgti visą vaivorykštę to, koks/kas yra Kaunas dabar. Perskaičius šią knygą, galiu labai aiškiai suvokti, koks yra tikras vyras. Tiksliau, lietuvis vyras. Tikras lietuvis vyras be pagražinimų.
Taigi, tikras vyras:
1.Suaugęs su savo automobiliu.
2.Mėgsta išgerti (pradėjo anksti, bet ne dėl to, kad traukė, bet dėl to, kad taip reikia).
3.Daug keikiasi ir kalba necenzūriniais žodžiais.
4.Draugų kompaniją vertina labiau nei šeimą.
5.Išplaukiant iš 4 punkto, regis, šeima reikalinga tam, kad lauktų grįžtančio iš žvejybos.
6.Išplaukiant iš 5 punkto, labai mėgsta, tiesiog dievina žvejybą.
7.Geriausiai jaučiasi gamtoje.
8.Būtinai turi “skaliką” (šunį).
9.Apsipirkinėja “mamoje Maximoje”.
10.Valgo mėsą.
11.Užaugo kaime, todėl nebijo ir kiaulę paskersti, jei reikia.
Na, maždaug toks vaizdelis.
A, dar. Neprižiūri savo išvaizdos, bet jaučiasi kietas. Toks visai nieko vyrukas. Kai turi nuotaikos, moka skaniai gaminti.
Dabar svarbiausia. Prie viso šio sąrašo, GERAS žmogus, tik retkarčiais ką nors iš kur nors nugvelbiantis.
Vienas po kito suvokimai kaip ant delno, ir dar sakysit, neįdomi lietuvių literatūra?
Šiaip labai smagi knyga. Jei norite perskaityti tikro vyro, lietuvio, mokančio gerai žvejoti ir smagiai rašyti, užrašus, rekomenduoju.
Šį kartą tai jau tikrai, be jokios cenzūros.
Parašykite komentarą