
Karolis Klimas “Mokytojas”
On 2024-10-21 by Rasa SagėNegrožinė knyga.
Buvo įdomu skaityti apie lietuvių kalbos pamokas šiuolaikinėje mokykloje. Smagu matyti, kaip atsargiai ir kruopščiai knygos autorius dėlioja mintis, tarsi rašydamas lietuvių kalbos rašinėlį. Šio to naujo sužinojau apie literatūrą ir pasigailėjau savęs, kad mes neturėjome tokio lietuvių kalbos mokytojo. Ką prisimenu iš lietuvių kalbos pamokų, tai nuolat uždususią, nepatenkintą, skubančią mokytoją ir kūrinių nagrinėjimo taisykles, kai reikia sakyti apie kūrinį ne kaip jį supratai, o kaip REIKIA jį suprasti. Šioje knygoje taip pat to buvo, mane asmeniškai tai iš karto sutrigerino.
Va, vienas iš pavyzdžių:
Mokinė, po savo viešai klasėje išsakytos įžvalgos, klausia mokytojo:
-Ar galima taip teigti?
Dieve mano. Tai mane visada erzino. Lietuvių kalbos pamokos nepatiko.
Knyga patiko.
Tik vienas dalykėlis.
Mokytojas jaunas, entuziastingas, todėl kyla natūralus klausimas, ar būti pedagogu yra maratonas, ar ilgos distancijos bėgimas? Ar galima taip klausti? Po tokio maratono, kurį jis sau surengė, kurio metu apleido laisvalaikį, draugus, asmeninį gyvenimą, gimė ši knyga, tai yra gerai. Tik ar užtektų to parako ilgam? Panašu, kad neužteko.
Todėl tos vyresnės, šimtą metų dirbančios, nors ir pavargusios, o gal abejingos, nusivylusios, visko mačiusios lietuvių kalbos mokytojos sukuria tikrąją vertę. Jos tikrieji mohikanai, savo širdį mokiniams atiduodantys metų metais. O šis mokytojas kaip meteroritas, pakilo į orą ir išnyko. Pavykęs eksperimentas, nekartotinas, nes neturi potencialo integruotis į kasdienybę. Tik tiek.
Parašykite komentarą