Kodėl sveika nustebti.

„Nuostaba sako mums, kad mes tikėjomės kažko kito, net jei mes nesuvokėme, kad tikimės kažko apskritai, “ –  sako Harvardo universiteto psichologijos profesorius Danielis Gilbertas. Nuostaba yra emocija, kuri praneša jums, kad pasaulis yra ne toks, kokį jį įsivaizduojate. Nustebimas rodo, kad jūs kažko nežinote, arba  jūs (galbūt) klystate.

Jei jūsų smegenys veikia kaip daugumos žmonių, jūs nuolat ieškote įrodymo to, kuo jūs jau tikite. Pavyzdžiui, jei manote, kad Dievas yra, pastebite daug jo buvimo įrodymų. Arba, jei esate užkietėjęs rūkorius, matote daug rūkymo privalumų. Tokių kaip streso mažinimas, svorio metimas, bendravimas rūkant, lygi oda ar netgi destrukcinių smegenų ligų prevencija.

Ši nesąmoninga savybė leidžia jums apsisupti komforto zona, susikurti aplinkos kontrolės iliuziją. Psichologai tai vadina tai patvirtinimo šališkumu arba subjektyvumu. Dėl šios smegenų savybės lengva manyti, kad kiti žmonės klysta ir labai sunku pamatyti, kai klystate patys.

Nebent… jūs nustembate.

Kodėl mes viską žinome

Grupė Masačiuso universiteto mokslininkų atliko subjektyvumo interpretavimo tyrimą. 2004 metais per Amerikos prezidento rinkimus buvo atrinkti rinkėjai, tvirtai apsisprendę palaikyti vienos arba kitos partijos kandidatą. Jiems buvo pateiktos trys poros vienas kitam prieštaraujančių pareiškimų. Viena pora priklausė kairiosios partijos kandidatui, kita pora – dešiniosios ir trečia –politiškai neutraliai viešai figūrai. Jiems taip pat buvo pateiktas galimas teiginių prieštaravimo paaiškinimas.

Tiriamiesiems reikėjo pasirinkti, kurie iš trijų, prieštaraujančių  viena kitai, pareiškimų porų paaiškinimų yra nenuoseklūs, neįtikinami. Atsakymuose išryškėjo ryškus skirtumas tarp tiriamųjų, kurie palaikė vieną ar kitą kandidatą į prezidentus. Jie pateisino savo mėgstamo kandidato prieštaravimus ir nepateisino kitų dviejų.

Pasirinkimo metu tiriamiesiems buvo atliktas ir smegenų magnetinio rezonanso tyrimas. Jis parodė, kad vertinant mėgstamo kandidato nusišnekėjimą smegenyse stipriai dalyvavo emociniai smegenų centrai, ko nebuvo, vertinant kitus du asmenis.

Šis tyrimas taip pat atskleidė, kad subjektyvus vertinimas visai nepriklausė nuo tiriamųjų IQ ar išsilavinimo.

Taigi, informaciją, kuri patvirtina jūsų tikėjimą, jūs nesąmoningai priimate, o tokią, kuri prieštarauja, atmetate. Pakeisti savo nuomonę reikalauja ne tik daug įsigilinimo ir pastangų, jūsų laiko ir proto, bet ir jūsų saugios pasaulėžiūros susvyravimo, skausmo ir nemalonumo, todėl daug paprasčiau yra atmesti įsitikinimamas prieštaraujančią informaciją, paaiškinus ją savaip.

Kas yra nuostaba

Remdamosi savo žiniomis, patirtimi ir tikėjimu, jūsų smegenys prognozuoja, kas bus toliau. Jei matote stiklinę su vandeniu ant krašto stalo, tikitės, kad papurčius stalą, ji nukris ir vanduo išsilies. Šios prognozės dėka galite skenuoti tekstą, kurio žodžiuose sumaišytos raidės, ir suprasti jo reikšmę. Jūsų smegenims nereikia detalios informacijos, jos gauna užuominą ir pačios sudėlioja likusias dėlionės detales.

Jūs nustembate tada, kai neteisingai prognozuojate ateitį. Kai nesitikėjote to, kas atsitiko. Turbūt puikiai įsivaizduojate, kaip atrodo nustebimas: išplėstos akys, pražiota burna, pakelti antakiai ir sustingimas. Sustingsta ne tik jūsų kūnas, bet kelioms sekundėms sustingsta ir jūsų protas.

Siurprisologė Tania Luna, parašiusi knygą apie nustebimą „Staigmena: priimk nenuspėjamą ir priartink netikėtą “,  sako, kad nustebimas yra neuropsichologinis pauzės mygtukas. Jis priverčia sustoti tiek jūsų kūną, tiek protą. Nustebimas kelioms sekundėms pilnai okupuoja mūsų dėmesį. Pasak Tanios, nustebimą, didelį ir mažą, lydi sustingimas, smalsumas, noras jį (stebėtiną dalyką) paaiškinti, įsitikimų keitimas ir noras savo atradimu pasidalinti su kitais.

Leisti sau nustebti yra leisti sau pamatyti, kad jūs kažko nežinote.

Nuostaba padeda mokytis 

Stebėtis yra natūrali vaiko būsena.  Jono Hopkinso universitete buvo padarytas tyrimas, siekiantis nustatyti, ar stebėjimasis padeda mokymuisi.

11-kos mėnesių vaikams, dar nemokantiems kalbėti, buvo rodomi stebinantys dalykai. Jie žinojo, kad mašinėlė, privažiavusi prie krašto, nukrenta. Žinojo, kad riedėdamas kamuolys sustoja prie sienelės. Kai mašinėlė nenukrito, bet toliau važiavo oru, o kamuoliukas pervažiavo kiaurai  prie sieną, jie rinkosi žaisti ir tyrinėjo būtent tuos, stebuklingus ir stebinančius žaislus.

Suaugus nustebimas jums rodo, kad kažkas vyksta ne taip, kaip jūs tikėjotės. Dažnai tai nėra malonus jausmas. Nustebimą dažnai lydi jausmas, kad kažkas įsiveržė į jūsų žinių ir taisyklių tvirtovę, kurią pasistatėte iš kurios žvalgotės į pasaulį. Dažniausia reakcija į nuostabą yra: „Aš galiu tai paaiškinti, nekeičiant savo įsitikinimų “ .

O kartais jūsų smegenys naujas, stebinančias detales  panaudos ne tik nepaneigti jūsų įsitikinimų, bet ir dar labiau pagrįsti juos. Jei jūs turite geriausią draugę, kuri jau kelis mėnesius jums neskambina, jūs negalvosite, kad ji nebesidomi jumis, bet būdama geriausia jūsų drauge, tik rodo, kad ji rūpinasi jūsų privatumu ir nenori trukdyti savo skambučiais.

Bandymas atmesti stebinančias detales ar savaip jas paaiškinti yra nesąmoningas procesas. Jūs nuoširdžiai tikite, kad esate teisūs. Tačiau, kai kurie žmonės sugeba persilaužti per savo įsitikinimus ir ieškoti objektyvios tiesos. Jie leidžia sau pastebėti savo nuostabą ir įvertinti ją ne kaip grėsmę, bet kaip ženklą, kad jie kažko nežino.

Jie nesistengia nušauti visų įsitikinimams prieštaraujančių minčių. Jie smalsūs, jie jaučia intrigą, pamatę stebinančią detalę, kuri, galbūt, jiems atvers naują, dar nematytą perspektyvą. Jie yra atviri, plačių pažiūrų, jie pasitiki savimi ir nemano, kad keisti nuomonę yra silpnumo požymis.

Nustebti darosi vis sunkiau

Tačiau visgi, dauguma žmonių yra „žinotojai“  “. Tam žinojimui labai padeda ir šiuolaikinės technologijos. Nustebti yra vis sunkiau, kai viską, ko nežinote, galite „pasigooglinti “ .

Metams bėgant jūs stebitės vis mažiau. Suaugę  jūs nesąmoningai vengiate tos kvailos nustebimo išraiškos (pražiota burna, išpūstos akys, keisti garsai) ir to sustingimo, kurį sukelia ši emocija.

Jūs nekenčiate kažko nežinoti ir nekontroliuoti to, kas aplinkui. Turite viską žinoti. Turite pritapti prie kitų visa žinančių. Gėda yra pasakyti, kad kažko nežinote, nes jus palaikys kvailu ar geriausiu atveju, naiviu. Jauni žmonės jaučia konkurenciją, nenori būti prastesniais už bendraamžius. Todėl apsimeta visažinančiais. Tapsite jauno žmogaus priešu, jei priversite jį pasakyti, kad jis kažko nežino.

Kuo ilgiau gyvenate, tuo mažiau stebitės. Vaikai stebisi nuolat, kiekviena diena yra nauja ir stebėtina, jie intensyviai mokosi pažinti pasaulį. Suaugus pasaulį pažįstate jau geriau, esate gavę daug informacijos, todėl galite prognozuoti, kas bus toliau, nebeleisdami sau nustebti. Pavyzdžiui, jei žiūrite siaubo filmą pirmą kartą, jus ištiks nuostaba, pamačius tai, ko nesitikėjote. Jei žiūrite tokį filmą šimtąjį kartą, jau numatote visus modelius, kuriais režisierius jus stengsis nustebinti.

Tačiau Paulas Grahamas, rašytojas, investuotojas ir programuotojas, sukūręs Lisp, sako, kad kuo daugiau stebinančių dalykų matome, tuo lengviau pastebime jų dar daugiau. Tai reiškia, kad mums senstant, gyvenimas turėtų darytis labiau ir labiau stebinantis.

Sėkmingai investuojantis į naujus IT projektus, jis sako, kad net jei pats nepatiki naujo projekto idėja, jis neleidžia savo paties įsitikinamams nuslopinti potencialą, kurį mato idėjos autoriuose. Tokia strategija jam puikiai pasiteisina.  

 Nuostaba sukelia laimę ir veda į tiesą

Malonus nustebimas išlaisvina smegenyse laimės hormonu vadinamą dopaminą, kuris yra siejamas ir su romantiška meile. Poros siurprizai vienas kitam neleidžia meilės drugeliams nutūpti. Dopaminas išsiskiria ir tada, kai mes patiriame kažką naujo, todėl nuolat tikriname savo veidaknygę ir elektroninį paštą, tikėdamiesi ten rasti naują žinutę.

Psichologijos profesorius Robertas B. Cialdini paskoja apie tyrimą, kurio metu restorane padavėjas atnešdavo vieną mėtinį saldainį dovanų. Dėl vieno mėtinuko arbatpinigiai išaugo 3 procentais. Tačiau, jei po kiek laiko padavėjas atnešdavo dar vieną saldainį, kurio klientai jau nesitikėjo, dar pasakydamas ir kažką malonaus, arbatpinigiai išaugo 14 procentų.

Julia Galef, viena iš Amerikos Taikomojo racionalumo centro įkūrėjų sako, kad tiesos reikia ieškoti detalėse, kurios mus stebina. Tokių detalių, neatitinkančių  įsivaizduojamos tiesos, ieškojimas yra viso mokslo pagrindas. Jei žmonija jų neieškotų, iki šiol manytų, kad žemė plokščia.

Mokslo daktaras ir rašytojas Isakas Asimovas  sakė: „Pati nuostabiausia frazė, skambanti moksle, skelbianti naujus išradimus ir žmonijos pažangą, yra ne “Eureka!”, bet “O, tai keista“ .

Stebėtinų dalykų pastebėjimas nėra susijęs su tuo, kiek jūs keliaujate, kiek daug žinote ar koks protingas esate. Tai visai nėra susiję su IQ.  Svarbu, ką jūs jaučiate. Ar norite gintis nuo pasaulio, ar jį pažinti? Kviesdami pasaulį jus stebinti ne tik pagaminsite laimės hormono, išlaikysite romantiškus santykius, bet daug ko išmoksite, atrasite daug naujų, neįtikėtinų dalykų.

O pabaigai apie 2014 metais per BBC nuskambėjusią stebinančią istoriją, kai Facebook’as už 19 milijardų dolerių nupirko WhatsApp’ą. Prieš tai Instagram’a jiems kainavo tik vieną milijardą dolerių ir todėl naujas sandėris sukėlė viso pasaulio nustebimą.

Šio straipsnio BBC apie įvykį tema, visgi, nebuvo sandėrio kaina. Jo tema buvo… nuostaba:

„Patys sėkmingiausi pasaulyje žmonės ir organizacijos yra tos, kurios priima nuostabą. Netikėtumo priėmimas, kitaip nei jo baimė, yra tikro stūmimosi į priekį raktas, taip pat kaip buvimo protingesniu ir labiau prisitaikančiu. “  

 Leiskite pasauliui jus nustebinti!

http://gyvbudas.lrytas.lt/psichologija/sveika-ir-naudinga-emocija-kuria-baigiame-prarasti.htm