Vilma Kava “Tiesiog atsitiko”

Pradėdama skaityti šią knygą savo patirties kraitelėje jau turėjau du radikaliai skirtingus atsiliepimus. Vienai mano pažįstamai skaitytojai knyga nuoširdžiai patiko, kitai – visai nepatiko. Net įdomu pasidarė, kaip aš ją perskaitysiu?

Keturios moterys. Visos skirtingos. Visos panašios. Skirtingos savo charakteriu, amžiumi, požiūriu į gyvenimą. Panašios, nes visos sutiko tą patį vyrą, kuris jas pamatė tokias, kokios jos norėjo būti pamatytos. Jos visos beprotiškai jį mylėjo. Dvi ant jo pyksta iki šiol, kitos dvi myli jį iki šiol.

Laikas su savo vieninteliu visoms skirtingai, tačiau buvo pats laimingiausias laikas jų gyvenime. Daugiau taip, kaip jo, jos niekada nemylėjo.

Jei gyvenimas yra patirčių rinkimas – tai jos su šiuo vyru patyrė tai, dėl ko gimė šiame pasaulyje.

Tai truko ne visą gyvenimą, tačiau paveikė šias moteris visam gyvenimui. Tai buvo jų karminis ryšys, kertinis kiekvienai. Kaip jos su tuo ryšiu tvarkėsi, o ypač kaip tvarkėsi jam nutūkus, buvo jų pagrindinis skirtumas.

Kartais žmogus nesupranta kiek daug poveikio jis suteikia kitam žmogui. Todėl įdomiausias šioje istorijoje man buvo tas vienintelis, nepakartojamas, visų herojų vyras. Apie jį beveik nieko nesužinome, tačiau kažkur tarp eilučių, potėpis po potėpio piešiasi jo paveikslas.

Tai vyras, kuris gyvena spontaniškai, gyvena širdimi. Jam nereikia įrodymų, tikrinimo, jis stebi pasaulį ir į jį reaguoja. Jis myli ir gyvena savo meile tol, kol į jo gyvenimą ateina kita meilė ir tada jis palieka senąją. Jis myli savo vaikus, jais domisi ir išlaiko šiltą ryšį. Jis niekuo nepadeda moterims finansiškai, tačiau tarsi „dievas“ suteikia joms tai, ko jos trokšta labiausiai – leidžia patirti meilę ir apdovanoja prasme – vaikais.  Jis tarsi vaikas, eina ir skanauja pasaulį, barstydamas savo šviesą. Skanauja jį iki pat knygos pabaigos. Būtų netgi įdomu perskaityti šios knygos tęsinį iš šio vyro perspektyvos.

Originali idėja, originalus atlikimas. Pasakojimas vientisas, jaučiasi unikalus stilius. Knygos siužetas – jo gyvenimo moterys, tiksliau jų vaikai, sumanė surengti jam išorinę akistatą su savo gyvenimu, o jis pats surengė sau vidinę akistatą su savo gyvenimu.

Štai taip.

Man  patiko. Gili, kupina gyvenimo, šviesi knyga. Ir tikrai įdomi, ir tikrai gera. Rekomenduoju.