Tyla. Lietus varva už lango, tyliai, ūžia senas šaldytuvas. Klaviatūros tuksenimas, tolimas griaustinis. Negirdimas, bet numanomas kraujo ūžesys arterijose. Šlapias automobilio gaudesys. Spengianti ausyse tamsa. Mintys.
Mintys sunkios, jų daug. „Man reikia” – ten visada. Man reikia…ko? Kažką padaryti, kažką atlikti. Skaitykite toliau...
Tyla ir vienatvė Druskininkuose. Read More »
Skaitau nuostabią knygą ir vis labiau noriu apie ją parašyti. Skaitau jau seniai, nes knyga stora, virš 1000 puslapių. Parašyta smulkiu šriftu, prastu stiliumi, skaitant tikrai yra prie ko padirbėti. Tačiau ji man duoda tiek daug gerų minčių, emocijų, susimąstymo ir išvadų apie savo pačios gyvenimą, kad dar kartą sau įrodau – gera knyga nebūtinai yra GERAI PARAŠYTA knyga. Skaitykite toliau...
Konkordija Antarova „Du gyvenimai” Read More »
Visą gyvenimą, kiek save pamenu, ieškojau atsakymų į klausimą: KODĖL.
Ir rasdavau. Būdavo etapų, kai viską žinojau, viską visiems galėjau paaiškinti. Tačiau nepamiršiu tos tuštumos ir beprasmybės jausmo, kai visas mano „žinojimas” staiga sugriūdavo tarsi kortų kaladė ir vėl likdavau prie susikilusios geldos…
Pirmą kartą tą jausmą išgyvenau kai man buvo gal 15 metų. Skaitykite toliau...
Apie santykius su gėriu ir blogiu, tiesa ir melu. Read More »
Dekartas sakė: „Mąstau, vadinasi esu”, o išminčiai sako: „Noriu, vadinasi gyvenu.”
Visi nori gyventi. Visi nori būti mylimi. Visi nori būti laimingi. Nieko naujo nepasakiau, ar ne? Tačiau šiame straipsnyje svarbiausi bus ne „gyventi”, „mylimi” ar „laimingi”, o „visi nori”. Skaitykite toliau...
Koks yra tavo noras? Read More »
Kai važiavau į mokyklas kalbėti su vaikais apie patyčias, sukūriau tokią formulę:
Tačiau dabar matau, kad ši formulė tinka ne tik patyčioms, bet ir bet kokioms problemoms spręsti. Nes juk problemos sprendimas yra vienoks ar kitoks požiūris į ją. Skaitykite toliau...
Problema: laikina, siaura, niekas nekaltas Read More »
Mano gyvenimas – tarsi sluoksniuotas pyragas. Visko jame yra ir visi sluoksniai skanūs. Karamelė, šokoladas, ledai, uogienė, biskvitas. Aguonos, džiovinti vaisiai, riešutai. Plakta grietinėlė, želė, kremas. Visi skoniai nuostabūs, o jų visuma priklauso nuo to, kokia proga ir kokia nuotaika tą pyragą tenka valgyti. Skaitykite toliau...
Džiaugsminga tuštuma Read More »
„Half of the time we’re gone, but we don’t know where” dainuoja Simon ir Garfunkel.
Kiekvieną vakarą mištame iš nuovargio, kiekvieną rytą atgyjame iš naujo.
Nėra pasaulyje žmogaus, kuris nevalgytų, negertų, nejaustų dienos – nakties ritmo, nemiegotų.
Visi mes esame įkalinti šio ritmo, taip pat kaip ir įkalinti savo kūnuose. Skaitykite toliau...
Apie santykius su miegu. Read More »
Visi turi gilesnių ar mažesnių vaikystės žaizdų. Šios žaizdos formuoja visą žmogaus gyvenimą, taip pat atsispindi kūne. Vaikystės žaizdas mes atsinešame jau gimdami ir mūsų tėvai jas aktyvuoja. Vienas žmogus toje pačioje situacijoje aktyvuojasi vieną vaikystės žaizdą, su kuria paskui gyvena, kitą – kitas. Skaitykite toliau...
5 vaikystės traumos: kaip jas išsigydyti Read More »
Vakar pabaigiau skaityti knygą Kazuo Ishiguro „Dienos likučiai”. Ji laimėjo Nobelio literatūros premiją ir yra parašyta žmogaus, kuris pripažįstamas kaip talentingas ir labai įdomus rašytojas. Skaičiau negalėdama atsitraukti, tačiau negalėjau į knygą nežiūrėti profesionaliu žvilgsniu. Mačiau ir trūkumų. Loginių neatitikimų arba neišvystytos intrigos. Skaitykite toliau...
Viskas gali būti išspręsta neįdedant labai daug pastangų. Read More »
Dabar retai kada aprašau knygas, nors skaitau tikrai daug. Tačiau šią knygą, pajutau, kad turiu aprašyti. Tiksliau, noriu:)
Taigi.
Trys draugai, turintys viską: pinigus ir malonumus (naujasis rusas Aleksas), sekėjų būrį ir įgūdžius (lietuvis Stasys), idėjas ir kūrybiškumą (britas Kenis). Visi trys kartu jie turėjo viską, ko, atrodo, gali trokšti jaunas, šiuolaikinis žmogus. Skaitykite toliau...
Gabija Grušaitė. Stasys Šaltoka Read More »