Raktas į sėkmę: Emocinis intelektas. (II)
Kaip ir IQ, kuris tiriamas jau daugelį metų, EQ vis dar palieka daugybę klausimų. Psichologijos daktaras Travis Bradberry su kolege Džyn Greaves emocinio intelekto studijų centre „Talent Smart“, savo sukurtu emocinio intelekto testu dešimt metų tyrė įvairių įmonių darbuotojus.
Savo knygoje „Emocinis intelektas 2.0“ jie rašo:
Emocinį intelektą sudaro keturios sritys:
Savęs supratimas
SAVĘS SUPRATIMAS
Savęs supratimas yra mokėjimas tiksliai nustatyti ir įvertinti savo emocijas jų gimimo momentu.
Savęs supratimas reiškia sugebėjimą atsitraukti ir pažvelgti į save iš šono.
Savęs supratimas reiškia mokėjimą numatyti, kokios bus jūsų emocinės reakcijos į tam tikrus įvykius, iššūkius ar žmones. Supratimas, kokie aplinkos veiksniai iššaukia jūsų emocijas, leidžia jas prognozuoti, joms pasiruošti ir jas valdyti.
Savęs supratimas nėra savo emocijų prasmės ir gilios, tamsios priežasties ieškojimas. Tai yra suvokimas, kas ir kada jums iššaukia vienokias ar kitokias emocijas. Aukštą savęs suvokimą turintys žmonės gerai žino, ką jie daro gerai, kas juos motyvuoja ir kas juos tenkina, taip pat, kokios situacijos bei kokie žmonės išveda juos iš kantrybės.
Stebuklinga yra tai, kad vien mąstymas apie savo emocijas jau didina savęs suvokimą. Paklauskite savęs, kokios emocijos mane apima kai mane trukdo? O kokios, kai kas nors užlenda priešais eilėje? O kokios, kai kas nors neklauso jūsų nuomonės. O kai jus pagiria? Žinodami situacijas, kuriose gimsta vienokios ar kitokios jūsų emocijos, jūs jau būsite pasirengę.
Savęs supratimas yra bazinė emocinio intelekto savybė. Jei suprantate, ką jaučiate, lengviau suvaldyti save bei suprasti ir valdyti santykius su kitais. Tyrimai parodė, kad 83 procentai aukštą savęs supratimą turinčių žmonių yra geriausi darbuotojai, ir (!) laimingiausi žmonės. Kai jūs suprasite save geriau, jums bus lengviau pasirinkti tas sritis, kuriose jums sekasi geriausiai. Jūs nebendrausi su tais, kurie jus erzina. Jūs vengsite situacijų, kurios jus veda iš pusiausvyros.
Neskirstykite emocijų į geras ir blogas
Vien galvojimas apie savo emocijas padeda jums gerinti savo EQ. Galvojimas apie neigiamas emocijas padeda jų nebebijot ir nevengti padarytų emocinių klaidų. Galvojimas padeda suprasti, ką kitą kartą reikėtų daryti kitaip.
Blogųjų emocijų niekas nenori patirti, jų nori nusikratyti. O „gerąsias“ emocijas priima kaip pageidaujamas, jas, kartais per jėgą, pumpuoja į save. „Blogosios“ emocijos, kaip pyktis, gėda, kaltė, pavydas taip pat turi būti atpažintos. Etikečių klijavimas emocijoms stabdo nuo supratimo, ką iš tikrųjų jaučiate.
Kai ramiai atsisėsite su apėmusia jus emocija ir leisite sau ją suprasti, jums pasidarys aišku, kas ją sukėlė. Neatpažinę savo neigiamų jausmų jūs leisite jiems išnykti. Savęs nuteikimas, ką jūs turite ir ko neturite jausti, jums niekada neleis suprasti to, ką jaučiate.
Neigiamų emocijų ignoravimas suteikia tik trumpalaikį efektą. Tuo momentu jaučiamės geriau, nes nepripažįstame turintys neigiamų emocijų. Bet ilgainiui tai trukdo, nes nepažįstame savęs. Niekada negalėsite sau padėti, jei nežinosite, ką reikia taisyti.
Stebėkite ratilų efektą
Kai įmetate akmenuką į vandenį, aplinkui jį susidaro ratilai, kurie sukelia bangas ir plečiasi labai toli. Ratilai, besiplečiantys apie jūsų emocijas įtakoja visus žmones, esančius aplinkui.
Emocijos yra galingas ginklas. Kad geriau suprastumėte jūsų emocijų poveikį kitiems, turite stebėti jį iš karto, kai tik ją (emociją) išreiškiate. Taip pat skirti minutėlę pagalvoti, kokį efektą galėjo sukelti jūsų emocija jūsų vaikams, partneriui, kolegoms. Paklausti kitų žmonių, kaip jie jautėsi, kai jūs taip sureagavote.
Pasinerkite į diskomfortą
Vienas stipriausių stabdžių, neleidžiančių jums suprasti savęs yra diskomforto vengimas. Matyti save be kaukių, tokį, koks esate iš tikrųjų, nėra malonu.
Būti sėkmingu gyvenime reiškia pripažinti savo aroganciją. Pripažinti tuos dalykus, kuriems skiriate mažai dėmesio, nes jie jums nesvarbūs. Kai kuriems žmonėms atsiprašymas reiškia silpnumą, todėl jie niekada to neišmoksta ir neatsiprašo kai tai būtina. Kiti nekenčia būti liūdni, todėl apsupa save nereikšmingomis veiklomis, kad niekada nesijaustų vieniši ir liūdni. Jei šie žmonės nesupras, kokios emocijos verčia juos taip jaustis, jie vis suksis kaip voverė rate, savo emocijų kalėjime, negalėdami iš jo ištrūkti, vis kurdami tas pačias situacijas iš naujo ir iš naujo.
Vietoj to, kad vengti neigiamų emocijų, jūs turite eiti link jų, į jas, per jas. Kai ignoruojate savo emocijas, jūs neatsikartojate jų, bet paslepiate jas iki kito karto, kai jos vėl išlys į paviršių jums nesitikint.
Kai kelis kartus pasinersite į savo diskomfortą, suprasite, kad jis ne toks jau ir baisus, jis nesugniužto jūsų. Greitai jūs gausite atpildą, nes vien tik galvojimas apie savo emocijas padeda jums keistis. Nebijokite emocinių klaidų. Jos parodo jums, į ką atkreipti dėmesį.
Pajuskite emocijas fiziškai
Kai gimsta emocija, elektros signalai eina per jūsų kūną ir smegenis ir sukelia fizinius jausmus. Tai gali būti skrandžio spazmai, širdies dūžiai, kvėpavimo pakitimas, išdžiūvusi burna. Jūsų kūnas ir protas yra artimai susiję, todėl geras būdas suprasti savo emocijas yra pajusti, kaip fiziniai jūsų kūno pasikeitimai susiję su jūsų emocijomis.
Kad geriau pajusti emociją, kitą kartą jai gimus kelioms sekundėms užmerkite akis. Stebėkite, kaip plaka jūsų širdis, kaip jūs kvėpuojate. Kiek įsitempę jūsų veido ir pečių raumenys, jaučiate šaltį ar šilumą.
Galvojimas, kaip emocijos veikia jūsų kūną, yra treniruotė prieš kitą emocijų ataką. Kai gerai suprasite savo kūno signalus, atrasite, kad dažnai jūs fiziškai jaučiate emociją gerokai prieš tai, kai pajaučiate ją protu.
Kas jus veda iš kantrybės
Mes visi turime jautrią vietą. Visi esame nepakantūs vieniems ar kitiems žmonėms ar įvykiams. Galbūt tai bendradarbė, kuri daug šneka ir garsiai juokiasi. Gal jūs norite toks būti, bet negalite, o gal ji jums primena jūsų seserį, kurios šešėlyje augote. Jūs ateinate į posėdį rimtai nusiteikęs išspręsti svarbią problemą, kupinas gerų idėjų, o ji atsistoja tarsi ant scenos ir jus užgožia. Jūs susinervinate, panikuojate. Net jei susivaldote, jūsų kūno kalba jus išduoda. Namo važiuojate piktas kaip širšė.
Žinojimas, kas jus nervina ir kam jūs neturite kantrybės yra esminis norint kontroliuoti tokias situacijas. Norint tai suprasti, reikia galvoti apie konkrečius žmones, sąlygas ir situacijas, kurios jus nervina.
Užrašykite dalykus, kurie jus nervina labiausiai. Išvardinkite žmones, jų savybes. Parašykite situacijas, kuriose netekote kantrybės. Kodėl jūs negalite pakęsti garsios kolegės, bet ramiai būnate triukšmingų vaikų apsuptyje? Kodėl susinervinate, kai jūsų paprašo paskolinti pinigų, bet ramiai priimate, jei kažkas suvalgo saldainius nuo jūsų stalo? Jūsų nuotaikos priežastis yra esminė strategija, įtakojanti savęs pažinimą ir sklandų santykių valdymą.
Būkite aukščiau
Kaip erelis, kuris skrenda aukštai ir mato viską iš viršaus. Tikslas yra pamatyti didesnį paveikslą ir sustabdyti save darantį tai, dėl ko paskui gailėsitės. Būdamas aukščiau galėsite leisti savo smegenims apdirbti visą informaciją prieš imantis veiksmų.
Įsivaizduokite situaciją. Jūsų paauglys sutartą vakaro valandą negrįžta namo. Jūs sėdite svetainėje tamsoje ir laukiate, kol atsidarys durys ir jūsų sūnus bandys sugalvoti menką pasiaiškinimą, kodėl jis daugiau nei dvi valandas vėluoja ir kodėl neatsakė į telefono skambučius. Kuo ilgiau sėdite, tuo labiau jus ima pyktis. Pykstate dėl sūnaus nepagarbos jūsų autoritetui ir taisyklėms, dėl miego valandų, kurias jis ką tik pavogė iš jūsų. Įtampa auga, jūsų kraujas verda. Jūs užmirštate, kad tikroji priežastis, kodėl jūs nerimaujat, kodėl nemiegat, yra ta, kad nežinote, ar jūsų vaikas saugus. Be abejo, jis turi laikytis jūsų taisyklių, bet priežastis, dėl ko jūs nemiegate, yra ne tokia.
Kad pažvelgti į save iš viršaus, pirmiausia reikia nusiraminti. Jūs žinote, kad jūsų pyktis prasiverš tą minutę, kai jūsų paauglys pravers burną pasiaiškinimui. Bet jūs taip pat suprantate, kad jūsų pyktis nebus priežastis jam pasikeisti.
Pažvelgęs iš šalies jūs imsite geriau suprasti situaciją. Jūs prisiminsite, kad jis yra geras vaikas, kuris tiesiog elgiasi kaip tikras paauglys. Jis labiau ims laikytis taisyklių ne todėl, kad ant jo rėksite, bet todėl, kad jis supras jūsų nerimą ir nenorės daugiau jūsų skaudinti.
Kai jis pagaliau grįš namo ir įsėlins pro duris, užkabindamas stalinę lempą tamsoje, jūs būsite dėkingas, kad matote visą paveikslą, o ne tik tai, kas priešais jus.
Užsirašykite savo emocijas
Didžiausias savęs pažinimo kliuvinys yra neobjektyvumas. Sąsiuvinis, kuriame trumpai užrašytumėte situacijas ir savo emocijas, iš karto joms atsiradus, jums padės geriau jas suprasti. Po kiek laiko pamatysite tendencijas, kada, kokiomis aplinkybėmis kokios emocijos jus valdo.
Kitą kartą kai jausite, kad jus apima stipri emocija, iš karto ją užrašykite. Supraskite, kad ši emocija jums sako apie jus patį, ji padeda jums save suprasti ir tai padarius pasiekti daug daugiau.
Nepasiduokite blogai nuotaikai
Visiems pasitaiko patirti nuotaiką, kai, atrodo, viskas krenta iš rankų. Kai taip jaučiamės, bloga nuotaika aptemdo kiekvieną mintį, jausmą, patirtį. Kai užvaldo bloga nuotaika, staiga imate nekęsti viso savo gyvenimo, savo darbo, savo šeimos, savo draugų ir buvusių pasiekimų. Ateitis taip pat nenusimato šviesi. Nors giliai viduje žinote, kad reikalai ne tokie jau prasti, bet jūsų smegenys nenori to priimti.
Savęs supratimas reiškia priimti visas savo emocijas. Blogą nuotaiką galite suvokti kaip debesį, kuris kabo virš visko, ką matote. Tačiau, jis yra laikinas, jis nuplauks. Nuotaikos keičiasi visą laiką ir bloga taip pat pasikeis, jei tik jūs leisite.
Kai jus apėmusi bloga nuotaika, venkite svarbių sprendimų.
Kodėl darote tai, ką darote
Emocijos ateina, kada jos ateina, ne tada, kai mes jas kviečiame ateiti. Savęs supratimas augs, jei pradėsite ieškoti šaltinių, iš kurių emocijos ateina. Įprotis sustoti ir paklausti savęs, iš kur ši emocija staiga jums kilo, įsigilinti į jos priežastį turėtų atsirasti po kiekvienos stipresnės emocijos antplūdžio. Kuo geriau suprasite savo emocijų priežastį, tuo geriau apsiginkluosite prieš jas, vis norinčias groti pirmu smuiku.
Aplankykite savo vertybes
Gyvenimo lėkštės nuolat sukasi aplinkui jus. Žongliruojate projektais darbe, nesibaigiančiai posėdžiais, sąskaitomis, el. laiškais, telefono skambučiais, žinutėmis, postais, pietumis, laisvu laiku su draugais ir laiku su šeima, atostogų planavimu… sąrašą galima tęsti ir tęsti.
Bandymas nepamesti nei vienos iš lėkščių verčia jus susikoncentruoti į išorę, ne į savo vidų. Dedant varneles ant darbų plano labai lengva yra pamesti prasmę, kas tikrai jums yra svarbu. Todėl labai lengva pradėti sakyti ir daryti tai, kas jums yra svetima ir dėl to jaustis blogai. Staiga pamatysite save rėkiantį ant klaidą padariusio kolegos, kas iš tikrųjų jums yra nepriimtina.
Savo vertybių prisiminimas yra svarbus bet kokioje veikloje. Paklauskite savęs: kokiomis vertybėmis aš vadovaujuosi? Užduodami šį klausimą dažnai, pamatysite, kad galvojate apie savo vertybes prieš imdamiesi veiksmų, dėl kurių jums nebereiks gailėtis.
Tikrinkite save
Savęs supratimas yra vidinis procesas, bet kartais reikia atkreipti dėmesį ir į išorę. Jūs atrodote taip, kaip jaučiatės. Jūsų veido išraiška, poza, judesiai, net rūbų spalvos ir šukuosena išduoda jūsų nuotaiką.
Atkreipkite dėmesį, kaip jūs atrodote? Aš šią išvaizdą jums padiktavo šios dienos nuotaika, ar taip atrodote visada? Ką jūsų išvaizda sako apie jūsų nuotaiką?
Tai, kaip atrodote, įtakoja jūsų emocijas. Jei kasdieną vilkite ištampytą megztinį ir nesišukuojate, greičiausi ir jausitės panašiai, kaip atrodote.
Pasitikrinkite nuolat, ką jūsų išvaizda sako apie jūsų nuotaiką šiandien?
Ieškokite panašių emocijų
Jeigu jums sunku suprasti savo vidų, jūsų emocijų tendencijas ir ryšius, galite jas pamatyti išorėje. Knygose, filmuose, spektakliuose, dainose, eilėraščiuose yra pilna emocijų, kurios atitinka jūsiškes.
Pagalvokite apie mylimiausią savo aktorių ar aktorę. Koks jis/ji? Greičiausia jūs su juo/ja identifikuojatės, todėl jis/ji atspindi jūsų emocijas.
Kartais sunku įvardinti, ką jaučiate, kol nepamatote to priešais save, ar neperskaitote, tarkim, eilėraštyje. Muzikos klausymas, knygų skaitymas, filmai, spektakliai ir kitas menas jums gali padėti suprasti savo emocijas, suvokti save.
Klauskite
Kartais sunku pamatyti save iš šono. Viskas, ką jūs matote, taip pat ir save, keliauja per jūsų akis į jūsų smegenis. Problema ta, kad jūsų smegenys yra pilnos jūsų patirties, jūsų vertybių ir tikėjimo, jūsų emocijų ir nuotaikų, bet jos nemato viso paveikslo. Dažniausiai yra didelis skirtumas, tarp to, ką matote jūs, ir to, ką mato kiti.
Šis skirtumas yra didelė ir svarbi pamoka, norint suprasti save. Savęs supratimas reiškia, kad jūs suprantate savo vidų ir suprantate, kaip jus mato kiti. Vienas iš būdų suprasti kaip jus mato kiti, yra paklausti.
Jei keli žmonės iš skirtingų jūsų gyvenimo sričių (šeima, bendradarbiai, draugai) apie jus sako tą patį, nors ir labai nesinori, patikėkite, tai yra tiesa.
Pažinkite save įtampoje
Jūs nuolat patiriate įtampą. Jūs pakeliate vis daugiau ir daugiau, tempas ir įtampa aplink jus didėja, jūs spėjate prisitaikyti. Tačiau ateina riba, kai jūsų sensoriai, jaučiantys įtampą, pradeda cypti. Jie duoda signalą, kad jei dar truputis daugiau, jūs perdegsite. Klausimas, ar jūs girdite tą cypimą?
Jūs tvarkysitės žymiai lengviau, jei išmoksite jį išgirsti. Jūsų kūnas ir protas netyli, jie jums sako, kada sustoti ir pailsėti. Savęs supratimas ir signalų išgirdimas tarsi atvers trečią akį, jūs žinosite, ko tikėtis iš pačio savęs. Žinosite, kiek jūs galite pakelti, kada reikia nueiti ir pabūti dešimt minučių vienam.
Įsiklausykite į savo kūno ir proto signalus ir perkraukite savo emocijų bateriją, kol ji neperdegė ir neapgadino visos sistemos.
Travis Brabderry, PH.D & Jean Greaves PH.D “Emotional Intelligence 2.0”, Talent Smart, 2009.
Skaitykite toliau: Raktas į sėkmę: Emocinis Intelektas (III)
Parašykite komentarą