Perskaitai knygą ir pamilsti jos autorių. Man dažnai taip nutinka, o paskutinis kartas buvo vakar, kai pabaigiau Sigito Parulskio poezijos knygą „Marmurinis šuo”.
Anksčiau maniau, kad Parulskis yra kietas, piktas, grubus, nelaimingas dėdė. Taip ir yra, tačiau poezijoje pamačiau jo sielą ir negalėjau jos nepamilti. Skaitykite toliau...
Apie santykius su POEZIJA Read More »
Žmogaus vardas lemia jo likimą, sako senoliai. Gal taip ir yra, nes Daina turi dainuoti (bent jau širdyje:)) Šios autorės vardas tikrai pateisino save, jos antroji (po 18 metų!) išleista novelių knyga, kurią aš nusipirkau knygyne visai netyčia, tapo viena iš geriausių mano kada nors skaitytų knygų. Skaitykite toliau...
Daina Opolskaitė „Dienų piramidės” Read More »
III dalis
-Norėtum gyventi Prancūzijoje?
-Ne, čia viskas per daug…prancūziška.
-Aha. Puikiai suprantu, ką nori pasakyti.
Puikiai supratau, ką vyras norėjo pasakyti. „Per daug prancūziška” –
bandysiu paaiškinti. Pirmas vaizdinys, nuo kurio norisi pradėti –
prancūzų kareivio uniforma. Baltos kelnės, plunksna ant katiliuko,
per krūtinę sukryžiuotas baltas diržas.
Kelionė per Prancūziją. Suvokimai. Read More »
II dalis
Vandenynas kvėpuoja. Ar pagalvojote kada nors apie tai? Įkvepia – potvynis, iškvepia – atoslūgis. Išsiplėtimas, susitraukimas. Kaip ir žmogaus širdis.
Viskas pasaulyje juda. Sukasi ratu arba pulsuoja. Pulsuoja žmogaus širdis ir plaučiai, pulsuoja vandenynai, pulsuoja kirminas, virstantis drugeliu. Viskas susiję ir viskas yra viena. Skaitykite toliau...
Kelionė po Prancūziją. Suvokimai. Read More »
I dalis
„Diena išeina. Be manęs kaip kitos.”
Visa diena automobilyje. Pokalbiai, žaidimai, filmukai, dainos, pasakos, miegas. Pagaliau diena išeina, liko dar dvi tokios. Lekiame 150 k. m. greičiu. Dangus raudonas, raudonas. Savižudis virš greitkelio, žiūri žemyn. Šoks? Įvyks neišvengiama – niekas nespės sustabdyti. Skaitykite toliau...
Kelionė po Prancūziją. Suvokimai. Read More »
II dalis. Tai yra ištrauka iš knygos „Tiems, kurie svajoja parašyti knygą”
Idėja gali sklandyti aplinkui jus metų metus ir neduoti jums ramybės: parašyk apie mane, parašyk! Tačiau gali būti, kad jūs norite parašyti knygą, tačiau nežinote, apie ką rašyti. Skaitykite toliau...
Tiems, kurie svajoja parašyti knygą Read More »
Kartais dienos bėga, tiesiog lekia šuoliais, o kartais slenka tarsi laikrodžio rodyklės, vos pavilkdamos kojas. Kai ko nors laukiu, atrodo, viskas užsitęsia ir laikas slenka labai lėtai. Pavyzdžiui, kai laukiu atostogų, atsakymo į laišką, šilto pavasario. Atrodo jau taip ilgai… Atsibodo, tikrai, nebegaliu daugiau. Skaitykite toliau...
Apie laiką, gyvenimą ir laukimą. Read More »
Kartais žmonės visą gyvenimą nešiojasi vieną mintį. Mintį apie tai, ką jie turėtų veikti gyvenime, kokia yra jų pareiga. Kam jie turėtų pasiaukoti, atiduoti visą save, ką mylėti ir ko nekęsti.
Dar tai vadinama to žmogaus realybe. Ji tarsi skraistė, užmesta ant akių, pro kurią žmogus žiūri į pasaulį. Skaitykite toliau...
Mahabharata: filmas, kuris išlaisvina. Read More »
I dalis. Tai yra ištrauka iš knygos „Tiems kurie svajoja parašyti knygą”
„Visus didžiuosius atradimus aplenkė tas, kuris svajojo atrasti būdą, kaip slapčiausias mintis perteikti bet kuriam kitam žmogui, nors ir labai nutolusiam erdvėje ar laike. Būdą bendrauti su tais, kurie gyvena Indijoje; pasikalbėti su tais, kurie dar negimė ir gims tik po tūkstančio ar dešimties tūkstančių metų. Skaitykite toliau...
Tiems, kurie svajoja parašyti knygą Read More »
Bendras įspūdis toks, tarsi ruoštumeisi vestuvėms. Arba dideliam gimtadienio jubiliejaus šventimui. Arba gimdymui, – daug dienų galva užimta vien ta diena, pasiruošimas milžiniškas, visos detalės apgalvotos, sunaudota daugybė pastangų, laiko, pinigų…
Tačiau kai ta „didžioji” diena ateina, viskas būtinai vyksta ne pagal planą ir labai greitai baigiasi. Skaitykite toliau...
Įspūdžiai iš knygų mugės: gyvėjimo šventės:) Read More »