Labai lietuviškas, dar labiau kaunietiškas romanas. Tarsi romaną būtų parašiusi „tikra kaunietė”. Nežinau, ar autorė tokia ir yra, bet tik spėju. Autentika + žymios pavardės + maistas, + muzika + aktualijos. Beje, skaitant labai užsinorėdavau valgyti, nes romane kažkaip ypatingai perteiktas santykis su maistu. Skaitykite toliau...
Patricija Tilvikaitė „Svetimkūniai” Read More »
Mano klasės auklėtoja apie mane irgi visada sakydavo: ale kokia įdooooomi… Prisiminiau, nes man ši knyga tokia.
Nevientisa knyga, todėl sunku ją aprašyti.
Vietomis plastmasinė. Gal net ne knyga, o AI kūrinys. Daug jausmų, bet jie irgi plastmasiniai. Kaip ir viršelis. Skaitykite toliau...
Gabija Grušaitė „Grybo sapnas” Read More »
Kai turi dviejų autorių parašytą vieną kūrinį, savaime imi juos lyginti. Pamenu, taip buvo ir su „Hepi Fjūčer”, novelių knyga, kai visas literatūros elitas kartu su skaitytojais lygino Renatos Šerelytės ir Lauros Sintijos Černiauskaitės rašymo stilius ir jėgą, galiausiai pripažindami, kad abi stiprios ir talentingos. Skaitykite toliau...
Jolita Herlyn ir Irena Buivydaitė „Atgimusi melodija” Read More »
Pažįstu Aurimą kaip labai gerą psichoterapeutę, kuri per paprastą draugišką pokalbį jau ne kartą yra man padėjusi išspręsti vieną ar kitą asmenininį klausimą. Tikrai talentinga psichoterapeutė. Kai keliavome kartu su savo knygomis po Lietuvą, beveik visuose susitikimuose būdavo vienas ar keli žmonės, kuriems Aurima taip pat yra padėjusi. Skaitykite toliau...
Aurima Dilienė „Blogai yra gerai” Read More »
Jokia man ne skaitymo krizė. Įkritau taip, kad miegoti negalėjau. Net vairuodama radijos nejungiau, vis galvojau, galvojau, vaizdiniai, prisiminimai. Ne mano, iš knygos. Knyga stora, o joje nei vienos klišės, nei vieno banalaus žodžio. Norėjosi sustoti, užsirašyti. Bet galvoju, ne, nusipirksiu ir kai kils prisiminimas, noras kažką iš jos perskaityti vėl, susirasiu. Skaitykite toliau...
Violeta Tapinienė „Susigrąžinto laiko blyksniai” Read More »
Na gerai, gal man kažkoks skaitymo krizės laikotarpis atėjo, o bet kaip ten bebūtų, Radzevičiūtė yra Radzevičiūtė. Nors skaitant šią knygą, vėlgi visų liaupsinamą, kartais tekdavo sukąsti dantis ir prisiversti skaityti toliau (su mintimi nu jau visai nusirašė) , bet vėl gi pasikartosiu, Radzevičiūtė yra Radzevičiūtė. Skaitykite toliau...
Undinė Radzevičiūtė „Pavojingi žodžiai” Read More »
Visas dvi savaites kelionėje skaičiau Simone Well. Šiaip ne taip pabaigiau.
Kažkaip pati ėmiau panašiai daryti kaip ji darė, užsirašinėti mintis apie savo patyrimus ir pamąstymus.
….
Pavyzdžiui,
Jei kelionė patinka, tada grįžus tenka perbristi nusivylimo rutina etapą. Gali net apimti laikina depresija. Skaitykite toliau...
Simone Weil „Sunkis ir malonė” Read More »
Versta knyga, vadinasi (kiek, 40-30%? ) knygos gerumo sudaro vertėjos darbas.
Nobelio premijos laureatas, taigi. Žinoma, visi dabar skaito šią vienintelę į lietuvių kalbą išverstą jo knygą. Už knygą ačiū Monikai iš Nyderlandų skaitytojų klubas. Kas skaito angliškai, gal ir geriau gali susipažinti su šio autoriaus kūryba. Skaitykite toliau...
Jan Fosse „Vaizdai iš vaikystės” Read More »
Stoviu prieš veidrodį ir mąstau, koks sunkus yra gyvenimas.
Įsivaizduokite, jei reiktų paaiškinti tai kokiam nors ateiviui iš kitos planetos. Žmogus, ar ne? Kaip žmogus gyvena šioje Žemėje?
Kiekvieną dieną bent tris kartus jis turi valgyti. Maistas neatsiranda pats, žmogus turi juo pasirūpinti, kažkaip jo gauti (nusipirkti, užsiauginti, pasigaminti). Skaitykite toliau...
Penktadienio mintys Read More »
Tibeto mirusiųjų knyga
Tibete, skirtingai nei vakaruose, tibetiečių tauta visą savo energiją ir dėmesį telkia ne į išorinę, bet į vidinę gerovę. Tyrinėja ne atomus ir jų sandarą, bet savo vidų ir sielos prigimtį. Intelektą ir žinias naudoja ne gamtos, bet gyvenimo ir mirties mokslui. Skaitykite toliau...
Tibeto mirusiųjų knyga Read More »