Rasa Sagė

Penktadienio mintys

a living room with a couch and a table

Stoviu prieš veidrodį ir mąstau, koks sunkus yra gyvenimas.

Įsivaizduokite, jei reiktų paaiškinti tai kokiam nors ateiviui iš kitos planetos. Žmogus, ar ne? Kaip žmogus gyvena šioje Žemėje?

Kiekvieną dieną bent tris kartus jis turi valgyti. Maistas neatsiranda pats, žmogus turi juo pasirūpinti, kažkaip jo gauti (nusipirkti, užsiauginti, pasigaminti). Skaitykite toliau...

Penktadienio mintys Read More »

Vis dar kvėpuoju

Tai kalėjimas. Nesvarbu, kad teoriškai galėčiau išeiti.
Neinu. Tik laukiu, kada mane paleis.
Skaičiuoju minutes. Jos slenka, tarsi prie kiekvienos būtų pritaisytas svarmuo. Svarmenys pritaisyti ir prie mano kojų. Judu automatiškai. Penkiasdešimt devinta, paimu knygas, trys, didelė, nugarėlės viena į kitą, scan, laukiu sąskaitos, go.
Skaitykite toliau...

Vis dar kvėpuoju Read More »

4 tikri dalykai

Keturi tikri dalykai, kuriuos radau šiame beprotiškame pramogų ir įspūdžių pasaulyje.
Kontekstas: dviejų savaičių intensyvios atostogos su šeima (mašina riedame po Vokietiją – Austriją).

Pirmas

Vandens parkas. Vanduo, šiluma ir kūnai, kūnai, kūnai. Visokie – ploni, stori, platūs, siauri, jauni, pagyvenę, dideli ir maži, juodi, balti, rudi, raudoni, pasportavę ir niekada to nedarę.
Skaitykite toliau...

4 tikri dalykai Read More »

Aurelijus Zykas „Stebint žalsvą girios ošimą”

Stebint žalsvą girios ošimą…
Turbūt neatsitiktinai į mano rankas įšoka daug istorinių knygų ir jų rankraščių, nes pati dvejus metus rašiau istorinį romaną. Ir štai, ši labai graži knyga – ačiū už dovaną „Aukso pieva” leidyklai – istorinis romanas, vienos šeimos istorija, apimanti prieškario, karo, pokario, sovietinius laikus.
Skaitykite toliau...

Aurelijus Zykas „Stebint žalsvą girios ošimą” Read More »

Į viršų