Rasa Sagė

Vertimas. Tarptautinė sensacija, „New York times” ir „Sunday times” bestseleris. Amazon metų knyga.
Ir spėkit apie ką?
Apie rašytojos gyvenimą. Tiksliau, koks tampa gyvenimas Amerikoje išleidus bestselerį ir kas seka po to. Romane vystoma intriga, kad bestselerio rašymas prasidėjo nuo pusiau vogto rankraščio iš kitos, jau mirusios rašytojos. Skaitykite toliau...

Sakykit ką norit, bet įdomi ta lietuvių literatūra! Labai įdomi. Joje mes iš tiesų galime pamatyti save. Neseniai aprašiau „Svetimkūnius” , kurioje per merginos kančias gali įžvelgti visą vaivorykštę to, koks/kas yra Kaunas dabar. Perskaičius šią knygą, galiu labai aiškiai suvokti, koks yra tikras vyras. Skaitykite toliau...

Negrožinė knyga.
Buvo įdomu skaityti apie lietuvių kalbos pamokas šiuolaikinėje mokykloje. Smagu matyti, kaip atsargiai ir kruopščiai knygos autorius dėlioja mintis, tarsi rašydamas lietuvių kalbos rašinėlį. Šio to naujo sužinojau apie literatūrą ir pasigailėjau savęs, kad mes neturėjome tokio lietuvių kalbos mokytojo. Skaitykite toliau...

Labai lietuviškas, dar labiau kaunietiškas romanas. Tarsi romaną būtų parašiusi „tikra kaunietė”. Nežinau, ar autorė tokia ir yra, bet tik spėju. Autentika + žymios pavardės + maistas, + muzika + aktualijos. Beje, skaitant labai užsinorėdavau valgyti, nes romane kažkaip ypatingai perteiktas santykis su maistu. Skaitykite toliau...

Mano klasės auklėtoja apie mane irgi visada sakydavo: ale kokia įdooooomi… Prisiminiau, nes man ši knyga tokia.

Nevientisa knyga, todėl sunku ją aprašyti.

Vietomis plastmasinė. Gal net ne knyga, o AI kūrinys. Daug jausmų, bet jie irgi plastmasiniai. Kaip ir viršelis. Skaitykite toliau...

Kai turi dviejų autorių parašytą vieną kūrinį, savaime imi juos lyginti. Pamenu, taip buvo ir su „Hepi Fjūčer”, novelių knyga, kai visas literatūros elitas kartu su skaitytojais lygino Renatos Šerelytės ir Lauros Sintijos Černiauskaitės rašymo stilius ir jėgą, galiausiai pripažindami, kad abi stiprios ir talentingos. Skaitykite toliau...

Pažįstu Aurimą kaip labai gerą psichoterapeutę, kuri per paprastą draugišką pokalbį jau ne kartą yra man padėjusi išspręsti vieną ar kitą asmenininį klausimą. Tikrai talentinga psichoterapeutė. Kai keliavome kartu su savo knygomis po Lietuvą, beveik visuose susitikimuose būdavo vienas ar keli žmonės, kuriems Aurima taip pat yra padėjusi. Skaitykite toliau...

Jokia man ne skaitymo krizė. Įkritau taip, kad miegoti negalėjau. Net vairuodama radijos nejungiau, vis galvojau, galvojau, vaizdiniai, prisiminimai. Ne mano, iš knygos. Knyga stora, o joje nei vienos klišės, nei vieno banalaus žodžio. Norėjosi sustoti, užsirašyti. Bet galvoju, ne, nusipirksiu ir kai kils prisiminimas, noras kažką iš jos perskaityti vėl, susirasiu. Skaitykite toliau...

Na gerai, gal man kažkoks skaitymo krizės laikotarpis atėjo, o bet kaip ten bebūtų, Radzevičiūtė yra Radzevičiūtė. Nors skaitant šią knygą, vėlgi visų liaupsinamą, kartais tekdavo sukąsti dantis ir prisiversti skaityti toliau (su mintimi nu jau visai nusirašė) , bet vėl gi pasikartosiu, Radzevičiūtė yra Radzevičiūtė. Skaitykite toliau...

Visas dvi savaites kelionėje skaičiau Simone Well. Šiaip ne taip pabaigiau.
Kažkaip pati ėmiau panašiai daryti kaip ji darė, užsirašinėti mintis apie savo patyrimus ir pamąstymus.
….
Pavyzdžiui,
Jei kelionė patinka, tada grįžus tenka perbristi nusivylimo rutina etapą. Gali net apimti laikina depresija. Skaitykite toliau...